Koks paradoksas – jei gyveni normalų gyvenimą, nedarai nusikaltimų, dirbi, - tai privalai mokėti mokesčius ir dar nemažus.
O kai padarai nusikaltimą, sėdi kalėjime, gauni išlaikymą VELTUI! Mokesčių mokėti NEREIKIA!

Už kalinių išlaikymą mokame mes – mokesčių mokėtojai. Kartais mokame du kartus: kai nukenčiame nuo padarytos žalos ir dar išlaikydami nuteistuosius.

Kaliniai už pragyvenimą turi susimokėti patys.

Kalinys, kad galėtų atlikti bausmę, turi būti pilnai išlaikomas. Jam nereikia mokėti mokesčių nei už gyvenamąjį plotą, nei už elektrą, šildymą, maistą, gydymą.

Dabar brangsta viskas. Skauda galvą mums, mokesčių mokėtojams, nes tai reiškia, kad iš biudžeto reikės paskirti daugiau pinigų kalėjimų išlaikymui. Dėl to bus mažiau pinigų skiriama švietimui, gydymui, kultūrai, socialiai remtiniems žmonėms, arba valdžia mus prispaus didesniais mokesčiais.

Mokslas nemokamas tik kalėjime.

Turime SUNKIAI DIRBTI, kad užtikrintume pragyvenimą sau ir savo artimiesiems. Daugelis tėvų neišgali padėti savo vaikams studentams ir jie yra priversti imti paskolas - mokslui.

Studentai juokauja, kad dabar pigiausia mokslus krimsti kalėjime. Nereikia kvaršinti galvos dėl paskolų mokslui. Mokslas kalėjime nemokamas!

Socialinis būstas – neišsprendžiama problema Lietuvoje.

Būstas Lietuvoje garantuotas tik nusikaltėliams.
Kiek socialiai remtinų žmonių metų metais vargsta su vaikais nežmoniškose gyvenimo sąlygose, laukdami būsto eilėse?

Kalėjime pagal reikalavimus vienam žmogui turi būti skirti 5kv. metrai. Pavyzdžiui, Lukiškių tardymo izoliatoriuje yra kameros, kurių plotas 8kv. metrai, tai jeigu sėdės dviese – jau pažeidimas. Kalėjimų pertvarkymas pagal reikalavimus kainuos mokesčių mokėtojams didžiulius pinigus.

Kaliniai turi susimokėti už bausmės atlikimo laiką.

Suteikim įkalintiem žmonėm galimybę dirbti, kad jie galėtų susimokėti už savo buvimą kalėjime.
Dirbdami kaliniai ne tik susimokės už kalinimą, bet ir sumažins mums mokesčių naštą, ir turės galimybę atsikovoti prarastą visuomenės pagarbą. Jie dirbdami įsigys specialybę, pasiruoš gyvenimui laisvėje, lengviau gaus darbą.
O už tuos pinigus, kurių nebereikės skirti kalinių išlaikymui, pastatysim namus socialiai remtinoms šeimoms ir ne tik.

Lietuvoje yra daug moterų, kurios yra vyrų skriaudžiamos, mušamos Jos priverstos kęsti smurtą, nes neturi kur su vaikais išeiti.

Pastatytumėm ir joms prieglaudos namus.

Privatūs kalėjimai?

Maža paslaptis, jog Lietuvos kalėjimų būklė yra, švelniai tariant, prasta ir ją skubiai reikia keisti. Neužkraukime tų sąlygų pagerinimo ant mokesčių mokėtojų galvų.

Geriausia išeitis - privatūs kalėjimai.

Privačiuose kalėjimuose kaliniams reikia susimokėti už viską ir jiems yra sudaromos sąlygos dirbti.
Privačių kalėjimų išlaikymas kainuoja apie 15% mažiau, parodė Didžioje Britanijoje atlikti tyrimai, o sąlygos yra geresnės. Taip pat tyrimai parodė, kad pakartotinai iš privačių kalėjimų išėjusių kalinių grįžimas atgal yra mažesnis.

Pasaulyje jau seniai veikia privatūs kalėjimai: 158 privatūs kalėjimai veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose, 12 privačių kalėjimų yra Australijoje, 10 privačių kalėjimų yra Didžiojoje Britanijoje ir 4 privatūs kalėjimai yra Prancūzijoje.
Apie privačius kalėjimus svarsto bulgarai, o Čekijoje jau statomas naujas privatus kalėjimas.

Geras pavyzdys yra Japonija, kurioje pastatytas privatus kalėjimas, kuriame kali kaliniai, kurie anksčiau nebuvo teisti.
O kodėl to nepadarius ir Lietuvoje? Tausokime mokesčių mokėtojų pinigus.

Ko tie mokesčių mokėtojai dar nepatenkinti?

Mokesčių mokėtojai nori, kad pinigai, kuriuos jie sumoka, būtų naudojami teisingai ir efektyviai.
Kai surinkti pinigai skiriami ar senelių, ar kūdikių namams, ar ligoninėms, ar..., – mokesčių mokėtojai nepyksta.

Absurdas, bet patekęs į kalėjimą, esi laisvas nuo pareigos susimokėti už išlaikymą.
Kaliniai neturi gyventi iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigų.
Jie privalo susimokėti už savo išlaikymą, apsaugą, maitinimą.

Parašykite komentarą
Vardas:
El. paštas:
Antraštė:
	Įveskite "anti-spam" kodą, kurį matote paveikslėlyje.

3.25 Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."