Kodėl nauja vyriausybė didina mokesčius ir surinktus pinigus atiduoda Amerikos kompanijai? PDF Spausdinti El. paštas

Kiekvienais metais valstybė sumoka milijonus litų „Microsoft‘ui“ už programas, kurias galima gauti VELTUI.

Milijonai mokesčių mokėtojų pinigų mokami už uždaro kodo Microsoft Office programas, kai vietoj jų galima naudoti atviro kodo programinę įrangą - OpenOffice.

Sutaupykime tuos milijonus ir nebereikės didinti mokesčių bent vienoje antikrizinės programos srityje. Pavyzdžiui, žmonėms dirbantiems su verslo liudijimais.

Vietoj mokesčių gyventojams didinimo - duoklės Microsoft'ui atsisakymas.

Valstybės tarnautojų, pareigūnų ir kitų darbuotojų yra apie 300tūkst., o kiek jų dar dirba su kompiuteriais savivaldybėse ir joms priklausančiose įstaigose. Šitos armijos kompiuteriuose sukasi Microsoft Office programos.

Įsivaizduojate, kiek milijonų mokama už tai, ką galima gauti VELTUI.

Krizės akivaizdoje imkimės elementarių veiksmų taupyti ten, kur tai padaryti seniai privaloma. Būtina nedelsiant uždrausti valstybės įstaigoms, savivaldybės institucijoms pirkti uždaro kodo programinę MS Office įrangą . Nuo dabar privaloma pakeisti visas nelegalias programas, kurios dar yra valstybės įstaigų kompiuteriuose į Open Office. Nebepirkti nei vienos MS Office licenzijos naujiems kompiuteriams.

Reikia įvertinti, kad perėjimas prie naujos Microsoft operacinės sistemos Vista OS ir biuro paketo Office 2007 pareikalaus didelių išlaidų.

Čia tik viena iš alternatyvų mokesčių didinimui.

Valstybėje yra dar daug neišnaudotų lėšų taupymo rezervų. Pirmiausia išnaudokim juos visus ir nereikės didinti mokesčių.

Turtingesnė Europa jau įvertino atviro kodo programų naudą.

Daugelis Europos šalių jau įvertino ir suprato atviro kodo programų naudą - kad tai yra paprastas būdas mažinti išlaidas valstybės valdymui. Beje, tos šalys yra nepalyginamai turtingesnės už Lietuvą.

Kompanijos IDC tyrimai patvirtino, kad Europos kompanijos vis dažniau renkasi atviro kodo programinę įrangą ne vien dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl šių programų kokybės bei lankstumo.

Keletas pavyzdžių - Suomijos Teisingumo ministerija nusprendė nuo 2007m. pereiti prie OpenOffice, kuris taps pagrindiniu įrangos paketu 8500 darbuotojų.

Vokietijoje Miuncheno miestas jau vykdo visų stalo kompiuterių perėjimą nuo MS Office prie OpenOffice ir Linux.

Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja atsisakė MS Office programų ir perėjo prie atvirojo kodo programų, kurios leidžia sumažinti išlaidas vartotojams.

Taupo ir kitos šalys.

JAV valstybinės įstaigos ir įmonės sutaupo milijonus dolerių, naudodamos atviro kodo programinę įrangą, skelbia patariamosios kompanijos Optara tyrimai.

Pietų Korėja nuo 2006m. perėjo prie atviro kodo programinės įrangos valstybinėse įstaigose, kuriose yra apie 24 mln. kompiuterių.

Net Pietų Afrikos Respublikos vyriausybė paskelbė, kad pereina prie atviro kodo programinės įrangos valstybės įstaigų kompiuteriuose.

Lietuvoje taip pat startavo atviro kodo programinės įrangos diegimas.

Lietuvos Aplinkos ministerijoje į 500 kompiuterių įdiegus atviro kodo programinę įrangą sutaupyta apie puse milijono litų. Puikus startas.

Bet toliau nežengėme, nors turime Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metais patvirtintą „Atvirosios programinės įrangos vartojimo ir pritaikymo valstybės institucijose, mokslo ir studijų įstaigose 2006-2009 metų programą“.

Galima netyčia pagalvoti, kad atviro kodo programos yra nenaudojamos valstybinėse ir savivaldos institucijose todėl, kad yra nemokamos.

Abejojantiems - ES komisija ištyrė, kad perėjimas prie atviro kodo programinės įrangos kainuos mažiau, nei tolesnis MS Office naudojimas, net ir įvertinus išlaidas, kurios bus reikalingas programos įsisavinimo mokymams.

Dar abejojantiems - vienos darbo vietos kaina krito nuo 200 iki 2 dolerių, kai vienas Jungtinės Karalystės bankas, aptarnaujantis 15000 klientų, pradėjo dirbti su atviros programinės įrangos komplektu.

Lygioje vietoje galime sutaupyti daug milijonų litų, į prioritetinių darbų sąrašą įtraukus atviro kodo programų diegimą.

Žinių visuomenė švaistant milijonus?

Skundžiamės, kad trūksta pinigų švietimo sistemai, bet mokinius mokome dirbti su brangiomis Microsoft uždaro kodo programomis.

Paradoksas, kad tai daroma už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus.

O mūsų universitetuose? Ten taip pat sukasi ne atviro kodo programos.

Kurkime atvirą žinių visuomenę su laisvai prieinamomis programomis.

Sutaupysime milijonus litų. Tų milijonų verkia duobėtos gatvės, kiemai ir vėjo perpučiami blokiniai namai...

Perėjimas prie atviro kodo programų privalo būti vienas iš antikrizinės programos darbų.

Skubių darbų, o ne „kažkada ateityje“.

 

Ona Balžekienė
Publikuota: Sekmadienis, 07 Gruodis 2008 16:54
Komentarai
Rašyti naują Paieška komentaruose
tarnautojas   |2008-12-15 19:52:31
Pilnai pritariu idėjai, ir p. Ona, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos
valdančiosios Sėkmės koalicijos narė galėtų inicijuoti atitinkamus miesto
vadovybės sprendimus, pradžiai esu tikras pakaktų pas Merą išsikviesti p.
Markevičių ir įpareigoti parengti atitinkamą Tarybos sprendimą, kuriuo
Bendrųjų reikalų departamentui būtų nurodyta per tam tikrą protingą
termina pakeisti programinę įrangą.
Akvile   |2009-01-24 00:14:59
Noriu pritarti siai idejai. tai butu puiki "antikrizine" alternatyva
budzetui.
Palaikau tokias protingas idejas,tik reikia kazkaip priversti valdzia
jas igyvendinti... o kaip tai igyvendinti?gal sukurti koki ideju banka?
streikuoti? i kurias duris belsti, kad jie isgirstu?
Ponas   |2009-02-09 21:18:23
Jei ponia Ona niekada nesusidurus su viesais pirkimais, kuo as abejoju, tada
galima tiketi jusu nuosirdumu :)
Rimantas  - Reikia kompiuterizuoti administracinių ir kitų vad   |2009-05-10 16:19:37
Gerbiama ponia Ona,
Jūsų šiame rašinyje ir vėlesniuose pasisakymuose
spaudoje išreikštos mintys teikia viltį rasti įtakingų vienminčių ir
atnaujinti kibernetinių metodų plėtrą į vadybos, apskaitos ir viešojo
administravimo sferas. Ekonominės krizės visada stimuliuoja matematinių
modelių ir kibernetinių metodų, galinčių prognozuoti situaciją ir valdyti
procesus, plėtrą.
Dabar jau visi sutinka, kad nei laisva rinka, nei
kompiuterizuotos biurokratinės sistemos globalinės ekonomikos prognozuoti ir
vairuoti nesugeba ir nesugebės. Tai, kad buvo užkirstas kelias objektyviai
elektronikai ir kibernetiniams metodams veržtis į finansų vadybą, apskaitą
auditą ir viešą administravimą, paskatino krizę. Sakysime, bankų klerkai
ramiausia dalino milijardinius kreditus, lupo milijoninius procentus už
palūkanas, ir visai nesuko galvos ar bus grąžinti tie milijardai. Ir
elektroninės sistemos leido jiems taip elgtis. Dabartiniai raštinės tik
palengvina klerkui darbą, bet negali jo kontroliuoti ir eliminuoti. Vaizdingai
tariant, toleruojami tik vairų stiprintuvai ir smerkiamos navigacinės sistemos
ir autopilotai.
Informacinės visuomenės kūrimas perėjo į brandaus
kompiuterizuoto biurokratizmo fazę, nes kompiuterizuojama ne vadybinių
problemų esmė, o tik biurokratiniai jų sprendimų ritualai. Neišvengiama
pertvarka. Teks reabilituoti Stalino komjaunuolių ir Gateso kompjaunuolių
prakeiktą kibernetiką ir įsileisti ją į biurokratų monopolizuotas sferas.
Teks masiškai perkvalifkuoti daug vadybos, apskaitos ir viešo administravimo
specialistų ir juos ruošiančių pedagogų, keičiant kanceliarinę jų
galvoseną kibernetine - algoritmine. Jau gal ir Lietuvos verslas susirūpins
kompiuterinių sistemų efektyvumu ir savo verslo sėkme. Lyg šiol atrodė, kad
jiems svarbiausia naujosios kompiuterinės mados ir tų madų diktatorių
milijardai.
Dabar jau tikrai verta prisiminti seniai išbandytas ir užmirštas
išorinių ekonominės informacijos apdorojimo paslaugų (outsourcingo)
sistemas, įgalinančias firmų finansų tarnybas visai atsisakyti juodo darbo
ir atskirti finansų vadybą nuo buhalteriavimo.
Jau prieš daug metų buvo
pastebėta, kad jei abiejų komercinių partnerių finansų ir vadybos apskaita
tvarkoma viename skaičiavimo centre, vieno partnerio kreditinis įrašas be
jokių žmogaus pastangų ir todėl be klaidų tampa kito debetiniu arba
atvirkščiai. Sovietmečiu kai kur tuo buvo sumaniai pasinaudota.
Nesireklamuojant ir nerašant jokių racionalizacinių pasiūlymų. Kompiuteris,
tada vadinamas ESM, atspausdina visokius orderius ir žiniaraščius vienam,
sukeičia kreditą su debetu ir spausdina kitam. Abiejų firmų buhalterės
pažiūri kontrolines sumas, pasirašo neskaitę, susega popierius ir eina į
kiną arba parduotuves deficito ieškoti. (O kiek nereikalingo darbo atliekama
dabar?) Atkakliai nenorima naudotis fantastiškomis ryšių ir skaičiavimo
technikos galimybėmis. Juk visai kvaila, kai vienas iš kompiuterio spausdina
popierinę faktūrą, o kitas per klaviatūrą pajamuodamas bruka jos turinį į
savo kompiuterį. Kažkodėl kolegos apskaitininkai nesipiktina tokia kvailyste.

Suvokiantys dvejybinio įrašo prasmę programuotojai buvo geriausi
apskaitininkų draugai. Iki 1995 metų buvo toleruojamas požiūris, kad
apskaita, tai informatikų problema. Ji privalo iškart registruoti jau
įvykusias ūkines operacijas, kuo greičiau ir objektyviau pateikti
informaciją apie jų pasekmes. Kaip tas operacijas organizuoti ir vykdyti, jau
vadybininkų ir ekonomistų rūpestis. Dabar išmanantys apskaitą ir vadybą
programuotojai nutildyti kaip piktybiniai išsišokėliai, pareiškiant, kad
visi biurokratai taps bedarbiais.
Negalima taip galvoti.Profesionalai
vadybininkai, apskaitininkai ir administratoriai bus visada reikalingi. O visi
diletantiškus kurselius baigę popiergalių perrašinėtojai ras dar geriau
apmokamą darbą paslaugų arba gamybos sferoje.
Biurokratai niekina
technokratus ir laiko savo liokajais. O kai transportą motorizuoja vežikai ir
veterinarai, situacija tragikomiška. Elektroninė apskaita ir vadyba turi
skirtis nuo biurokratinės, kaip automobilis nuo motorizuoto arklio. Ir dabar
tik nedaug savikritiškų ekonomistų sutinka, kad ateities apskaitininkas, tai
ne paklodžių margintojas, o metodininkas, pagal kurio sudarytas kontuočių
schemas į apskaitos registrus automatiškai plaukia informacija apie įvykusias
ūkines operacijas. Ir mokymo įstaigos, pirmos pradėję ruošti tokius
išorinių apskaitos paslaugų specialistus, toli aplenks konkurentus. Jūs
galite padėti suburti kritinę tokių profesionalų mažumą ir tokiu principu
organizuoti šiuolaikines išorinių apskaitos ir informacinių paslaugų
sistemas. Kai tokių paslaugų tiekėjai tempia klientų popierių kalnus į
savo ofisus ir rankomis „veda į programą“ yra baisus
anachronizmas.
Šviesios atminties Seimo narys, ekonomikos komiteto pirmininkas
profesorius Antanavičius pritarė nuostatai, kad objektyvios elektroninės
sistemos gali ir privalo pakeisti išpūstą represinį biurokratinį aparatą
ir užtikrinti administravimo skaidrumą. Profesorius labai aktyviai rėmė
projektą KOMERCINĖ ELEKTRONIKA VISIEMS. Smulkius verslininkus buvo siūloma
aprūpinti pigiais kompiuteriais, kur yra apskaitos profesionalių sudarytos
išankstinės buhalterinių kontuočių schemos. Vykdydamas operaciją,
verslininkas pats atspausdina dokumentą ir automatiškai užpildo apskaitos
registrus. Kai asmeniniai kompiuteriai vystėsi maksimalaus galingumo kryptimi
ir sustojo horizontali plėtra pagal funkcinius poreikius, smulkiam verslui
viskas buvo brangu ir neparanku. Dabar viskas palyginus pigu ir, gerbiant
šviesų profesoriaus atminimą, projektą galima tęsti kitame lygyje ir
realizuoti principą UŽKLAUSOS VIETOJE ATASKAITŲ IR DEKLARACIJŲ. Dabartinė
globalinė informacinė infrastruktūra leidžia žinybiniuose skaičiavimo
centruose įgytą patirtį išplėsti į valstybinį, europinį ir net
globalinį lygį ir organizuoti vieningą fiskalinę apyvartinę terpę.
Suvienodinę finansinių ūkinių operacijų registravimo standartus ir sutelkę
tas funkcijas viename skaičiavimo centre, žinybos nereikalavo iš pavaldžių
struktūrų jokių ataskaitų, esant reikalui pateikdavo užklausas sistemai.
Paversti žinybinę finansų monitoriaus sistemą valstybine nesunku.
Yra
firmų, bendraujant su kuriomis galima tapti kibernetinių metodų lyderiu, kada
visos trivialios vadybinės ir apskaitos problemos sprendžiamos žmogui
nesikišant M2M (machine to machine režime). Ten konkurencijos dar nėra. Ir
gerbiamos Onos vadovaujama KAVA gali tapti kibernetinių metodų plėtros
Europoje centru. Turiu programinę įrangą leidžiančią pademonstruoti
lokaliniame tinkle veikiantį modelį, kur visas komercinis ciklas nuo atsargų
stebėjimo ir paraiškos tiekėjams pateikimo iki galutinio atsiskaitymo vyksta
automatiškai, žmogui nesikišant.
Pasiūlęs organizuoti vieningą
fiskalinę apyvartinę terpę, buvau pakviestas Zalcburgą pristatyti sumanymą
verslui.
Vienas pabijojau.
Pagarbiai Rimantas Kručius
P.S Visus mano
straipsnius šia tema galima perskaityti GOOGLE paieškose surinkus vardą ir
pavardę.

+370 686 38548
Parašykite komentarą
Vardas:
El. paštas:
 
Antraštė:
Įveskite "anti-spam" kodą, kurį matote paveikslėlyje.

3.25 Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

 

Prisijunkite



Paieška puslapyje

RSS naujienos

Mes turime 1 svečią prisijungusius(-ių)
© 2008 Ona Balžekienė. Visa medžiaga yra Onos Balžekienės nuosavybė.
Kopijuoti ir platinti be autorės raštiško sutikimo draudžiama. Cituojant nuoroda į www.mazimokesciai.lt būtina.
Atsakomybės ribojimas | Apie komentarus | webmaster[@]mazimokesciai.lt | info[@]mazimokesciai.lt
JoomlaWatch Stats 1.2.6 by Matej Koval